- varnaitis
- várnaitis sm. (1) NdŽ 1. SD165, Sut, NdŽ žr. varniukas 1: Ir pekui, ir varnaičiamus, ir kitiemus paukščiamus duos apveizdėjimą iž loskos savo MP123. Varnaičius mažuosius tu, pon, maloningai savęsp šaukiančiuosius, peni stebuklingai KN216. ^ Bet ir visokį sutvėrimą šelpi it varnaičius, kad šaukia tavęspi MKr42. 2. NdŽ žr. varnelė 2.
Dictionary of the Lithuanian Language.